CLILiG projektas

Žaisdami mokomės kalbų – „pasinėrimas į kalbą” vaikiškame amžiuje

Ankstyvasis užsienio kalbų mokymasis

Ankstyvas užsienio kalbų mokymasis skatina bendrąją vaiko dvasinę ir kognityvinę raidą. Dvikalbėje aplinkoje augantys ir/ar ugdomi vaikai sąmoningiau suvokia kalbą kaip reiškinį. Jie lanksčiau mąsto ir geba įsijausti į ne taip gerai kaip jie kalbą suprantančių žmonių padėtį. Keliomis kalbomis kalbantiems žmonėms atsiveria naujos galimybės šiuolaikiniame pasaulyje ir profesinėje karjeroje. Knygų, filmų, bendravimo ir pan. ne gimtąja kalba dėka jiems tampa prieinamos ir suprantamos kitos kultūros. Tai būtų neįmanoma be užsienio kalbos žinių.

Dvikalbė klasė

Laikas pradinėje mokykloje yra ypač tinkamas mokytis naujos kalbos. Tačiau vaikams nėra įprastų kalbos pamokų, kurias jų tėveliai lankė mokykloje. Naujõs kalbõs vaikai mokosi „pasinerdami” į tą kalbą (angl. immersion). Bilingvistinėje (dvikalbėje) klasėje naujoji kalba yra darbo, bendravimo kalba. Pagal principą „vienas asmuo – viena kalba” viena mokytoja kalba tik lietuviškai, o kita – tik vokiškai.

Vokiečių kalbos mokymasis lavina gimtosios kalbos įgūdžius

Vokiečių kalbos mokytojai

Viską, ką pasako užsienio kalba kalbanti mokytoja, ji sustiprina mimika, gestais arba ženklais. Naujoji kalba vaikui palaipsniui atsiveria per konkrečias situacijas. Būtent taip – natūraliai – vaikai mokosi kalbos, ir nesvarbu, ar ji pirmoji, ar jau antra. Taigi, „pasinėrimas į kalbą” yra palankesnis vaikui nei bet kuris kitas kalbų mokymosi metodas: jis teikia vaikui drąsos mokytis, nes nėra jokio psichologinio spaudimo. Šis metodas nereikalauja iš vaiko daugiau, negu jis gali. Tad nenuostabu, jog „pasinėrimas į kalbą” visame pasaulyje pripažįstamas sėkmingiausiu kalbų mokymo metodu.

Spartesnė protinė raida

Dažnai baiminamasi, kad vaikai, mokydamiesi antros kalbos, esą nepajėgūs normaliai išmokti savo gimtosios kalbos, papildoma kalba jiems esanti pernelyg didelis krūvis. Tokios ir panašios baimės yra nepagrįstos, ypač jei darželyje pradėtos mokytis užsienio kalbos toliau mokomasi mokykloje. Vaikui nebūtina visiškai įvaldyti vieną kurią kalbą, prieš pradedant mokytis kitos. Kadangi vaikai savo supratimą apie kalbą nesąmoningai perkelia ir į gimtąją kalbą, gimtosios kalbos įgūdžiais jie dažnai net lenkia savo bendraamžius. Spartesnę protinę raidą įrodo, pvz. geresni tokių vaikų pasiekimai matematikoje.

„Mano kalbos ribos – tai mano pasaulio ribos.”

Ludwig’as Wittgenstein’as (1889 – 1951)

Kiekvienas vaikas gali mokytis kalbų

Norint mokytis kalbų pagal „pasinėrimo į kalbą” metodą, nereikia turėti jokių ypatingų gabumų. Šis mokymosi būdas tinkamas kiekvienam vaikui. Visi žmonės pasižymi genetiniais gebėjimais mokytis kalbų. Svarbiausia, kad vaikai turėtų galimybę pakankamai laiko praleisti aplinkoje, kurioje kalbama naująja kalba. Ryšys su šia kalba turi būti įvairiapusis ir ilgalaikis. Be to, kontaktas su kitakalbiais žmonėmis mažina svetimybių baimę ir skatina toleranciją.

Pasaulyje pripažintas metodas

„Pasinėrimo į kalbą” metodas taikomas jau daugelį metų įvairiausiose pasaulio šalyse. Ypač jis populiarus Kanadoje, Australijoje, Singapūre, pastaruoju metu ir Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje. Lietuvoje, remiantis šiuo ugdymo būdu, dvikalbystė propaguojama tik vaikų ugdymo centre „Saulės gojus” ir nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje vienoje klasėje.

Užsienio kalbos – raktas į Europą

Daugiakalbystė sudaro ypač svarbias prielaidas taikai išsaugoti ir tolerancijai plėtoti. Gebėjimas visavertiškai bendrauti keliomis kalbomis Europoje yra vienas iš būtinų aukštos kvalifikacijos įrodymų. Tą patvirtino ir Europos Sąjungos valstybių bei vyriausybių vadovai, 2002 metų pavasarį susirinkę į aukščiausio lygio susitikimą Barselonoje. Visiems ES vaikams turi būti suteikiama galimybė jau ankstyvajame amžiuje įvaldyti gimtąją kalbą ir mokytis dar dviejų užsienio kalbų. Daugelis mūsų, suaugusiųjų, iš savo patirties galime pasakyti, jog įprastinių mokykloje perteiktų užsienio kalbos žinių vėliau nepakanka laisvam bendravimui.